„Citus“ garantija: popierius, kuris ištirpsta greičiau nei pavasario sniegas
Paskelbta: 2026-09-25
Dirbtiniu intelektu sukurta simbolinė redakcinė iliustracija straipsniui „Citus“ garantija – pasaka be galo. Iš kairės į dešinę: Robertas Balašaitis, Šarūnas Tarutis, Mindaugas Vanagas ir Marius Karpavičius. Iliustracija nėra dokumentinė konkretaus įvykio nuotrauka.
Autorius: Evaldas Jablonskas
Naujos statybos būsto pirkėjui garantija dažniausiai yra ramybės oazė. Žinai, kad įsigijai ne katę maiše, o jei išlįs koks brokas – vystytojas kilniaširdiškai atbėgs, ištaisys ir dar atsiprašys.
Bet tik ne tada, kai kalbamės apie „Citus“.
Čia „garantija“ įgauna visiškai naują, eksperimentinį skambesį. Tai ne teisinė prievolė ar kokybės užtikrinimas. Tai – greičiau psichologinis testas gyventojų kantrybei ir periodinis atsakingų vadybininkų išbyrėjimo spektaklis.
Nuo „sutvarkysim“ iki „žiūrėkit, lyja“
Panagrinėkime, kiek vertas tas gražus garantinio aptarnavimo lapelis, kai vietoj teorijos susiduri su praktika – pavyzdžiui, su baseinais požeminiame parkinge.
Kai vanduo pradeda lyti ant automobilių, gadinti dažus ir mirkyti sandėliukuose laikomus daiktus, natūraliai kreipiesi į tų pastatų autorius.
Prasideda klasika: apžiūros, defektiniai aktai, pažadai, pauzės.
2025 m. gruodžio 16 d. – apžiūra.
2026 m. sausio 28 d. – defektinis aktas.
2026 m. liepos 9 d. – Marius Karpavičius rašo, kad situacija žinoma ir vieta bus sutvarkyta.
Tada ateina rugpjūtis.
Tada rugsėjis.
Tada dar vienas „istorinis pasitarimas“.
Nuspręsta: kasiam hidroizoliaciją, perdarom trinkeles.
Gyventojai beveik galėtų apsidžiaugti – oho, „Citus“ garantija veikia.
Ir tada prasideda tikrasis spektaklis.
Atkasama konstrukcija.
Pažeidžiama hidroizoliacija.
Vieta paliekama atvira.
O kadangi už lango, žinia, Lietuvoje kartais lyja, netrukus gauname visiškai netikėtą gamtos reiškinį – vandenį konstrukcijose.
Po šių „garantinių darbų“ vanduo per mūrinę sieną pradeda veržtis su tokiu entuziazmu, kokio anksčiau nebuvo.
Apšiltinimas šlapias.
Betonas permirkęs.
O ant automobilio – nemokamas kalkių dušas.
Ir štai čia „Citus“ garantija pakyla į visiškai naują lygį.
Dabar jau kalba eina ne apie tai, kaip atlikti garantinius darbus.
Dabar kalba eina apie tai, kaip ištaisyti žalą, padarytą atliekant pačius garantinius darbus.
Buvo defektas.
Atėjo taisyti defekto.
Po taisymo atsirado nauja problema.
Dabar reikia taisyti tai, kas buvo sugadinta taisant tai, ką reikėjo sutaisyti iš pradžių.
„Citus“ garantija – pasaka be galo.
O juk tiesiog lyja
Ką daryti tokioje situacijoje?
Žinoma, kreiptis į atsakingą žmogų.
Ir štai čia „Citus“ garantinio aptarnavimo genialumas vėl sužiba visu grožiu.
Kai Marius Karpavičius paklausiamas, kas nutiko po atliktų darbų, dėmesys nukreipiamas į lietų.
Esą lyja.
Brangieji, tiesa.
Lietuvoje kartais lyja.
Ačiū už meteorologinį atradimą.
Tik gyventojai kreipėsi ne todėl, kad pirmą kartą gyvenime pamatė lietų.
Jie klausė, kodėl po garantinių darbų vanduo pradėjo patekti ten, kur jo neturėtų būti.
Lietus nėra statybos brokas.
Bet kai po remonto lietus staiga tampa konstrukcijų priešu numeris vienas, klausimų kyla jau ne sinoptikams.
Marius išėjo. Vanduo – ne.
Praeina dar šiek tiek laiko ir paaiškėja, kad Marius Karpavičius iš „Citus“ jau išėjo.
Žmogus išėjo.
Vanduo liko.
Bet palaukite – juk čia jau beveik tradicija.
Anksčiau iš „Citus“ garantinės priežiūros pasitraukė ir Robertas Balašaitis, vėliau perėjęs dirbti į „Omberg“.
Dabar – Marius.
Rugsėjo 22 d. jau Jolita žada atvykti pasižiūrėti, kas buvo padaryta.
Naujas žmogus.
Senas vanduo.
Ir viskas prasideda iš naujo.
Ir čia klausimas jau seniai ne vien Mariui Karpavičiui ar kitam garantinės priežiūros darbuotojui.
„Citus“ turi ir vadovybę. Bendrovės direktorius – Šarūnas Tarutis, įkūrėjas – Mindaugas Vanagas.
Todėl vis įdomiau, kiek kartų turi pasikeisti už garantiją atsakingi žmonės ir kiek vandens turi pribėgti į parkingą, kad ši istorija taptų nebe vien eilinio vadybininko, o pačios „Citus“ vadovybės klausimu?
Pavardės kabinetuose keičiasi greičiau nei orai rudenį.
Šiandien Marius.
Rytoj Jolita.
Poryt – kas žino.
O gyventojams lieka tas pats permirkęs betonas, tos pačios drėgnos konstrukcijos, tie patys sandėliukai ir tas pats klausimas: kiek kartų dar reikės taisyti tai, kas buvo sugadinta taisant ankstesnį broką?
„Citus“ garantinis konvejeris
Schema jau beveik tobula.
Pirkėjas praneša apie broką.
Vystytojas kurį laiką tampa tylesnis už vandenį.
Duodamas iškilmingas pažadas viską sutvarkyti.
Darbai atidedami.
Galiausiai kažkas padaroma.
Po darbų situacija dar pablogėja.
Pateikiamas genialus paaiškinimas – „lyja“.
Atsakingas žmogus išeina iš įmonės.
Ateina naujas.
Ir ciklas prasideda iš naujo.
Tobulas garantinis perpetuum mobile.
Tik energiją jam, panašu, tiekia gyventojų kantrybė.
Reklamoje – rožiniai sapnai, realybėje – hidroizoliacija
Kol visa ši istorija sukasi ratu, „Citus“ viešoje erdvėje ir toliau moka kalbėti apie tai, ką moka geriausiai.
Apie architektūrą.
Apie estetiką.
Apie gyvenimo kokybę.
Apie išskirtinumą.
Apie projektus, kuriuose visi turėtų gyventi laimingi ir beveik levituoti virš problemų.
Bet pabandykite paklausti, kiek verta garantija tada, kai po remonto ant jūsų automobilio pradeda lašėti kalkėtas vanduo.
Tada visa komunikacija kažkaip stebuklingai persikelia į povandeninį režimą.
Tyla.
Ir kuo daugiau apie šias problemas rašau, tuo labiau ta tyla tampa atskira šios istorijos dalimi.
Nes nuotraukos yra.
Vaizdo įrašai yra.
Susirašinėjimas yra.
Defektiniai aktai yra.
Klausimai yra.
Atsakymų – gerokai mažiau.
Pasaka be galo
Ir štai kur ši istorija gražiausia.
Pradėjome nuo garantinio defekto.
Tada laukėme garantinių darbų.
Tada sulaukėme garantinių darbų.
Po garantinių darbų atsirado papildoma žala.
Dabar laukiame, kol bus sutvarkyta žala, padaryta taisant garantinį defektą.
Kas bus po to?
Gal reikės taisyti žalą, padarytą taisant žalą, padarytą atliekant garantinius darbus?
Neskubėkime.
Su „Citus“ viskas įmanoma.
Žmonės keičiasi.
Pažadai keičiasi.
Paaiškinimai keičiasi.
Vienintelis dalykas, kuris šioje istorijoje demonstruoja pavydėtiną stabilumą – vanduo.
„Citus“ garantija – pasaka be galo.
Susiję straipsniai
Ankstesnės Evaldo Jablonsko publikacijos apie „Citus“ ir garantinių defektų istoriją:
- „Citus“ atsiliepimai ir pirkėjų patirtis
- Viešas klausimas Mariui Karpavičiui dėl vandens elektros skydinėje
- Viešas klausimas Mindaugui Vanagui dėl užliejamo požeminio parkingo
Šio straipsnio diskusija vyksta „Facebook“ puslapyje „Daugiabučio įgaliotinio užrašai“.