„CITUS ARTì“ viltys ir „Citus“ realybė: kai fasadas byrėja greičiau nei perkamas būstas

Paskelbta: 2026-10-01

„Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas ir bendrovės direktorius Šarūnas Tarutis satyrinėje iliustracijoje. Fone – kontrastas tarp „Citus“ reklaminio šūkio „Esame CITUS. Mes kuriame Jums fainus namus“ ir byrančio daugiabučio fasado.

Autorius: Evaldas Jablonskas

Pirkdamas naują būstą pirmiausia matai tai, ką vystytojas nori parodyti: idealų fasadą, A++ energinę klasę, šviežiai žaliuojantį kiemą ir blizgančias 3D vizualizacijas, kuriose laimingi pirkėjai gurkšnoja kavą.

Reklama padaryta profesionaliai. Tačiau tikrasis santykis su vystytoju prasideda ne tada, kai pasirašai rezervaciją.

Jis prasideda tada, kai gauni raktus. Ir ypač – kai praeina treji metai, o problemos ne tik neišspręstos, bet prie jų prisideda ir byrantis namo kailis.

Aš gyvenu kitame „Citus“ projekte ir esu daugiabučio įgaliotinis. Todėl garantinę priežiūrą matau ne iš reklaminio lankstinuko. Matau ją per užliejamą požeminį parkingą, vandenį elektros skydinėje, permirkusias konstrukcijas, pelėsį, kaimyno žingsnius girdinčias sienas ir nuo 2023 metų trunkantį popierinį karą.

„Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas ir bendrovės direktorius Šarūnas Tarutis viešai atstovauja tam pačiam prekės ženklui, kurio projektą šiandien svarsto „CITUS ARTì“ pirkėjai.

O dabar vaizdas „praturtėjo“ dar viena realybės detale: pradėjo byrėti pats fasadas. Lupasi tinkas, krenta klinkerio plytelės. Kai per trejus metus nesugebama suvaldyti elementarios drėgmės, namas tiesiog pradeda irti išoriškai.

Todėl šiandien, rinkdamasis būstą „CITUS ARTì“, aš nežiūrėčiau į kiemo skulptūras. Man rūpėtų vienas dalykas: ar po trejų metų šitas fasadas dar stovės vietoje?

1. Požeminis parkingas: reklamoje sausa, realybėje – vanduo

Gražioje vizualizacijoje vandens nematysi. Realybėje – kitos taisyklės.

Mano gyvenamame projekte vanduo per konstrukcijas skverbėsi į požeminį parkingą. Po eilinio „taisymo“ – vėl ta pati daina. Konstrukcijos atkastos, hidroizoliacija pažeista, vieta palikta neuždengta. Po lietaus – vėl balos, o paspaudus apšiltinimo medžiagą iš jos tiesiog varvėjo vanduo. Ir visa tai – ten, kur statai savo automobilį.

Kai problemos tęsiasi nuo 2023 metų, supranti vieną dalyką: vystytojui laikas yra geriausias sąjungininkas. Jie tikisi, kad po trejų metų gyventojui tiesiog pavargs akys ir rankos kovoti.

Popieriuje vieta sausa. Gyvenime – viską parodo pirmas rimtas lietus.

2. Elektros skydinė, pelėsis ir byrantis fasadas

Kai vanduo patenka į patalpą, kurioje sumontuota elektros įranga, baigiasi visos kalbos apie „kosmetinius defektus“. Kai drėgmė namuose tampa nuolatine viešnia, ranką paspaudžia pelėsis.

Prie kasdienio kankinimo prisideda ir naujas lygmuo – byrantis pastato kailis:

• Lupasi tinkas ir krenta klinkerio plytelės. Kai naujas namas po kelių metų pradeda trupėti kaip smėlio pilis, kyla natūralus klausimas – kas bus po dešimtmečio?
• Garso izoliacija. Kai puikiai žinai, kada kaimynas grįžta namo ir ką žiūri per televizorių.
• Karštas vanduo. Kai atsukęs čiaupą minutę lauki, kol atbėgs šiltas vanduo. Kasdien. Jau trečius metus iš eilės.

O tada prasideda garantinė „priežiūra“ (tęsiasi nuo 2023 m.)

Defektų statybose pasitaiko visada. Didžioji naujiena ne tai, kad jie atsiranda. Didžioji naujiena yra tai, kas vyksta, kai apie juos praneši.

Mano patirtis su „Citus“ parodė vieną dalyką: rašai, fotografuoji, filmuoji, organizuoji komisijas, reikalauji. Pažadų – pilnas kibiras. Terminais žarstomasi į kairę ir į dešinę. Bet gyventojui nesvarbu, kiek kartų pasakyta „sprendžiame“. Gyventojui svarbu, ar klinkerio plytelės nustojo kristi ir ar vanduo nustojo bėgti. Jei ne – visa kita yra tik pigi komunikacija.

Tu pirkai būstą, o gavai antrą, nemokamą statybų prižiūrėtojo darbą be atlyginimo. Trejus metus iš eilės.

Ką daryčiau prieš pirkdamas „CITUS ARTì“?

Nebūčiau naivus. Nevažiuočiau tik į blizgantį pardavimo biurą gerti kavos su pardavėju.

Nuvažiuočiau į jau pastatytus „Citus“ projektus. Susirasčiau gyventojus, kurie čia gyvena nuo 2023-ųjų, ir paklausčiau jų tiesiai:

• Ar parkinge plaukia automobiliai?
• Ar po trejų metų fasadas vis dar laikosi ant sienų, ar jau krenta klinkerio plytelės?
• Ar vystytojas per šį laiką realiai išsprendė bent vieną esminę problemą, ar tik rašė mandagius pasiteisinimus?

Ir jei šiandien kas nors manęs paklaustų, ar dar kartą rinkčiausi būstą iš „Citus“, atsakymas būtų trumpas, aiškus ir be jokių išlygų: ne.

Vystytojas yra tas pats. Naujas adresas nereiškia, kad įmonė iš naujo išrado sąžinę. Kol perkate – esate klientas, kurį reikia sužavėti. Kai pinigai sumokėti – prasideda tikrasis testas, kuris, kaip rodo praktika, užsitęsia metų metus.

Vizualizacija ekrane mirga tik kelias minutes. O su tuo, kas pagal ją pastatyta, gyvensi dešimtmečius – ir, pasirodo, pats vienas kovosi su byrančiu fasadu.

Susiję straipsniai

Vadovai keičiasi, vanduo bėga: kai NT rinkos „rokiruotės“ tampa fasadu, už kurio džiūsta tik vystytojų sąžinė – apie „Citus“ ir „Omberg“ garantinės priežiūros specialistų kaitą bei neišspręstus defektus.

„Citus“ garantija: popierius, kuris ištirpsta greičiau nei pavasario sniegas – apie garantinius darbus ir po jų atsiradusią žalą.

„Citus“ atsiliepimai ir pirkėjų patirtis – apie gyventojų patirtis ir garantinių defektų šalinimą.

Į elektros skydinę – su skėčiu? Viešas klausimas „Citus“ garantinio skyriaus vadovui Mariui Karpavičiui – apie vandens patekimą į požeminio parkingo elektros skydinės zoną.

Ar verta pirkti butą iš „Citus“? Viešas klausimas Mindaugui Vanagui dėl užliejamo požeminio parkingo – apie nuo 2023 metų fiksuojamą vandens skverbimąsi į požeminį parkingą.

Grįžti į ciklo puslapį