Daugiabučio įgaliotinio užrašai / VVTAT

VVTAT – vartotojų gynėja ar dar viena biurokratinė siena?

Paskelbta: 2026-07-21

Dirbtiniu intelektu sukurta simbolinė redakcinė iliustracija straipsniui „VVTAT – vartotojų gynėja ar dar viena biurokratinė siena?“. Kairėje pavaizduota VVTAT direktorės pavaduotoja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė, dešinėje – VVTAT direktorė Goda Aleksaitė. Iliustracija skirta Evaldo Jablonsko viešam klausimui apie daugiabučio įgaliotinio, administratoriaus ir VVTAT atsakomybės ribas; ji nėra dokumentinė konkretaus įvykio nuotrauka.

Autorius: Evaldas Jablonskas. Publikacijoje pateikiama asmeninė patirtis ir vertinimas, grindžiamas mano susirašinėjimu su institucijomis, jų atsakymais ir dokumentais.

Įsivaizduokite: esate paprastas daugiabučio gyventojas. Kaimynai paprašo jūsų atstovauti bendriems namo interesams – pasirašyti sutartis, bendrauti su administratoriumi ir spręsti bendras problemas.

Kilus ginčui dėl administratoriaus apskaičiuoto mokesčio, kreipiatės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atrodytų, būtent tam ši institucija ir sukurta – padėti vartotojui išsiaiškinti, ar paslaugos teikėjas mokestį apskaičiavo teisėtai.

Tačiau mano patirtis parodė, kad kelias iki paprasto ir aiškaus atsakymo gali tapti ilga biurokratine odisėja.

Aš, Evaldas Jablonskas, esu daugiabučio namo savininkų įgaliotinis. Nesu profesionalus administratorius, advokatas ar vartotojų teisių specialistas. Esu vienas iš namo gyventojų, kuriam kaimynai patikėjo atstovauti bendriems namo interesams.

Ginčas, kuris turėjo būti paprastas

2024 metų pavasarį kilo ginčas dėl mokesčio už atliekų tvarkymą prie konteinerių.

Tuometis administratorius UAB „Domus tersus“ visam namui, kurio bendras plotas – 6416 kvadratinių metrų, apskaičiavo mokestį pagal 0,0090 euro už kvadratinį metrą tarifą.

Ginčo esmė atrodė nesudėtinga: yra konkretus mokestis, tarifas ir bendras namo plotas. Reikėjo įvertinti, ar administratorius turėjo teisinį pagrindą tokį mokestį apskaičiuoti ir paskirstyti namo savininkams.

Todėl kreipiausi į VVTAT.

Tikėjausi, kad Tarnyba įvertins administratoriaus veiksmus ir pateiks aiškų atsakymą. Vietoje to prasidėjo vis naujų dokumentų reikalavimas.

Pirkimo sutartys, sąskaitos ir kaimynų mokėjimų duomenys

Pirmiausia VVTAT paprašė pateikti mano nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ją pateikus buvo pareikalauta papildomų sąskaitų.

Vėliau iškilo dar didesnis reikalavimas – pateikti atskirų namo savininkų individualias sąskaitas, mokėjimus patvirtinančius dokumentus ir bankinių operacijų duomenis.

Tačiau ginčas buvo susijęs ne su vieno konkretaus buto savininko skola ar mokėjimu. Buvo ginčijamas visam namui pagal bendrą plotą ir vienodą tarifą apskaičiuotas mokestis.

Todėl kyla paprastas klausimas: kodėl tokio ginčo nagrinėjimui neužteko bendrų namo dokumentų, administratoriaus sąskaitos, pritaikyto tarifo ir bendro namo ploto?

Dar svarbesnis klausimas – kokiu teisiniu pagrindu vienas namo gyventojas turėtų rinkti kaimynų sąskaitas, banko mokėjimų informaciją ir kitus jų asmens duomenis?

Daugiabučio įgaliotinis nėra valstybės institucija, profesionalus administratorius ar tyrimą atliekanti įstaiga. Jis neturi laisvos prieigos prie kitų savininkų finansinių dokumentų.

Norint įvykdyti tokį VVTAT reikalavimą, man būtų reikėję eiti pas kaimynus, prašyti jų sąskaitų, banko pavedimų ir kitų dokumentų, juos rinkti, saugoti bei perduoti Tarnybai.

Mano vertinimu, taip institucijos atliekamo tyrimo ir įrodymų rinkimo našta iš esmės perkeliama vienam paprastam gyventojui.

Be to, kyla pagrįstas klausimas, ar tokiu atveju įgaliotinis pats netaptų kitų gyventojų asmens duomenų valdytoju, kuriam būtų taikomos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nustatytos pareigos.

Aiškaus atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu turėčiau rinkti tokius kaimynų duomenis, taip ir negavau.

Įgaliotinis nėra administratorius

Bendraudamas su VVTAT nuosekliai nurodžiau, kad veikiu kaip daugiabučio namo savininkų įgaliotinis pagal jungtinės veiklos sutartį. Tai nėra profesionalaus administratoriaus statusas.

Šį skirtumą vėliau aiškiai pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas:

Tačiau VVTAT atsakymuose buvo vartojama formuluotė apie „administratorius, veikiančius jungtinės veiklos sutarties pagrindu“.

Paprastam žmogui toks institucijos aiškinimas gali sudaryti įspūdį, kad daugiabučio įgaliotinis ir profesionalus administratorius yra beveik tas pats.

Tačiau jų teisės, pareigos, turimi duomenys ir praktinės galimybės iš esmės skiriasi.

Profesionalus administratorius turi darbuotojus, apskaitos sistemas, sutartis, prieigą prie sąskaitų bei kitų namo administravimo dokumentų. Paprastas savininkų įgaliotinis dažniausiai yra vienas iš namo gyventojų, savanoriškai prisiėmęs papildomų pareigų.

Kiek kreipimųsi reikia, kad institucija atsakytų?

Kad gaučiau aiškesnį atsakymą į kelis esminius klausimus, prireikė ne vieno kreipimosi.

Teko teikti papildomus paklausimus, siųsti priminimą, skųsti atsakymų nepateikimą VVTAT direktorei ir galiausiai kreiptis į Seimo kontrolierę.

Tik po Seimo kontrolierės tarpininkavimo 2026 metų sausį VVTAT aiškiai patvirtino, kad tinkamai įgaliotas daugiabučio namo savininkų įgaliotinis gali atstovauti savininkams vartojimo ginče.

Tarnyba taip pat pripažino, kad atsakymas nebuvo pateiktas laiku.

Tačiau pagrindinis klausimas liko iki galo neatsakytas: ar paprastas daugiabučio įgaliotinis, norėdamas ginčyti visam namui apskaičiuotą mokestį, iš tiesų privalo rinkti atskirų kaimynų sąskaitas, banko mokėjimų informaciją ir kitus jų asmens duomenis?

Kodėl tai svarbu ne tik man?

Dauguma daugiabučių įgaliotinių nėra teisininkai, buhalteriai ar profesionalūs pastatų administratoriai.

Tai paprasti žmonės, kurie sutiko skirti savo laiką bendriems kaimynų reikalams.

Jeigu net įgaliotiniui, veikiančiam viso namo vardu, reikia daugiau nei metus aiškintis, ar jis apskritai gali atstovauti gyventojams, kyla klausimas, kaip savo teises turėtų apginti žmogus, neturintis nei teisinių žinių, nei patirties bendraujant su institucijomis.

VVTAT turėtų būti lengvesnis ir vartotojui suprantamas kelias sprendžiant ginčą su verslu.

Mano atveju šis kelias tapo papildoma procedūrine ir biurokratine kliūtimi.

Vietoje aiškaus atsakymo dėl administratoriaus apskaičiuoto mokesčio teko įrodinėti savo, kaip įgaliotinio, statusą, aiškintis dėl kitų gyventojų dokumentų rinkimo ir kreiptis į kitą valstybės instituciją, kad VVTAT atsakytų į pateiktus klausimus.

Vieši klausimai VVTAT direktorei ir jos pavaduotojai

Prieš publikuodamas šį straipsnį pateikiau VVTAT klausimus ir suteikiau Tarnybai galimybę paaiškinti savo veiksmus. VVTAT patvirtino, kad paklausimas gautas ir užregistruotas, tačiau iki prašyto termino atsakymų į pateiktus klausimus nepateikė.

Todėl šiuos klausimus viešai keliu VVTAT direktorei Godai Aleksaitei ir direktorės pavaduotojai Aidai Gasiūnaitei-Stavginskienei:

• Kokiu konkrečiu teisiniu ir faktiniu pagrindu nagrinėjant ginčą iš manęs buvo reikalaujama pateikti atskirų daugiabučio namo butų savininkų sąskaitas, banko mokėjimų duomenis ar kitus individualius mokėjimą patvirtinančius dokumentus?
• Kodėl šie dokumentai buvo laikomi būtinais, nors ginčas buvo susijęs su visam namui pagal bendrą namo plotą ir vienodą tarifą apskaičiuotu mokesčiu?
• Ar VVTAT, reikalaudama tokių dokumentų, vertino, kokiu teisiniu pagrindu daugiabučio savininkų įgaliotinis galėtų rinkti ir perduoti kitų savininkų sąskaitas, banko mokėjimų informaciją bei kitus jų asmens duomenis?
• Ar VVTAT laikosi pozicijos, kad daugiabučio savininkų įgaliotinis privalo rinkti tokius kitų savininkų dokumentus, kad galėtų ginčyti visam namui apskaičiuotą mokestį?
• Kodėl VVTAT atsakymuose daugiabučio savininkų įgaliotinio statusas buvo siejamas su administratoriumi, veikiančiu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nors aš nesu profesionalus daugiabučio administratorius?
• Kodėl aiškus patvirtinimas, kad tinkamai įgaliotas daugiabučio savininkų įgaliotinis gali atstovauti savininkams vartojimo ginče, buvo pateiktas tik po pakartotinių kreipimųsi ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo?
• Ar VVTAT pripažįsta, kad dalis mano pateiktų klausimų iš pradžių nebuvo atsakyti tiesiogiai ir kad atsakymas nebuvo pateiktas nustatytu laiku?
• Kaip VVTAT vertina kritiką, kad šiuo konkrečiu atveju Tarnybos taikyti dokumentų reikalavimai ir atsakymų teikimas ne palengvino, bet apsunkino daugiabučio gyventojų galimybes apginti vartotojų teises?

Ko norėtųsi iš vartotojų gynėjos?

Norėtųsi, kad VVTAT:

• aiškiai skirtų daugiabučio savininkų įgaliotinį nuo profesionalaus administratoriaus;
• įvertintų, kokius dokumentus įgaliotinis realiai turi teisę ir galimybę gauti;
• nereikalautų rinkti kaimynų bankinių ir kitų asmeninių duomenų, aiškiai nepaaiškinusi tokio reikalavimo teisinio pagrindo;
• neperkeltų visos įrodymų rinkimo naštos vienam gyventojui;
• į konkrečius klausimus atsakytų tiesiogiai, aiškiai ir motyvuotai;
• vartotojo kreipimąsi vertintų kaip problemą, kurią reikia padėti išspręsti, o ne kaip dar vieną dokumentų bylą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų būti institucija, kuri padeda žmogui įveikti nelygybę ginče su profesionaliu paslaugų teikėju.

Tačiau mano patirtis kelia priešingą klausimą: kas apgins vartotoją, kai pati vartotojų gynėja tampa papildoma biurokratine siena?

Ši publikacija yra mano asmeninis dokumentais ir susirašinėjimu grindžiamas VVTAT veiksmų bei jų pasekmių vertinimas. VVTAT buvo pateikti konkretūs klausimai dėl šiame tekste aprašytų aplinkybių, tačiau iki prašyto termino atsakymų į juos nepateikė. Tarnybos pozicija bus pateikta, jeigu ji bus gauta vėliau.

Atnaujinimas 2026-08-03

VVTAT atsakymą į 2026-07-16 pateiktus klausimus atsiuntė tik po straipsnio paskelbimo ir gerokai pavėlavusi. Tarnyba neatsakė, kodėl anksčiau daugiabučio įgaliotinio statusą siejo su profesionaliu administratoriumi, kodėl įgaliotinio teisę atstovauti aiškiai patvirtino tik po pakartotinių kreipimųsi ir Seimo kontrolierių įstaigos įsitraukimo, taip pat tiesiogiai neatsakė į klausimą dėl ankstesnių atsakymų ir terminų pažeidimų.

VVTAT taip pat pati pripažino, kad reikalaudama kitų savininkų sąskaitų, mokėjimų duomenų ir kitos informacijos net nevertino, ar įgaliotinis turi teisę tokius duomenis rinkti. Mano vertinimu, tai jau panašu ne į pagrįstą teisės aktų taikymą, o į biurokratinę savivalę: institucija pareikalauja dokumentų, tačiau net nesiaiškina, ar pareiškėjas apskritai gali teisėtai juos gauti.

Pavėluotas VVTAT atsakymas straipsnyje iškeltų problemų nepaneigė. Priešingai – jis parodė, kad į dalį konkrečių ir nepatogių klausimų Tarnyba taip ir neatsakė, o savo pačios reikalavimų teisėtumo bei realios galimybės juos įvykdyti iš esmės nevertino.

Susiję tekstai

Pilietinio aktyvumo kaina Vilniuje – tekstas apie aktyvaus daugiabučio įgaliotinio patirtį susiduriant su instituciniu spaudimu ir administracinio aparato logika.

Kai savivaldybė daugiabučio įgaliotinį prilygina administratoriui – ankstesnis tekstas apie įgaliotinio ir administratoriaus statuso painiojimą.

Ar verta pirkti butą iš „Citus“? Viešas klausimas Mindaugui Vanagui dėl užliejamo požeminio parkingo – tekstas apie statytojo defektus, gyventojų atstovavimą ir ilgai sprendžiamą požeminio parkingo problemą.

Grįžti į ciklo puslapį