Daugiabučio įgaliotinio užrašai / Savivaldybė

Pilietinio aktyvumo kaina Vilniuje: kaip Valdas Benkunskas ir Adomas Bužinskas naikina nepatogius įgaliotinius

Paskelbta: 2026-07-04

2015 metais tuometinis Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas viešai ragino sostinės gyventojus būti aktyvius: domėtis savo turtu, kontroliuoti daugiabučių administratorius ir, jei reikia, perimti valdymą į savo rankas. Tačiau mano patirtis rodo, kad aktyvumas Vilniuje gali kainuoti laiką, sveikatą, pinigus ir riziką būti užspaustam administracinio aparato.

Evaldas Jablonskas apie pilietinio aktyvumo kainą Vilniuje, Valdą Benkunską, Adomą Bužinską ir Vilniaus savivaldybės spaudimą daugiabučio įgaliotiniui. DI sugeneruota redakcinė iliustracija.

Autorius: Evaldas Jablonskas. Straipsnyje aptariami Valdo Benkunsko, Adomo Bužinsko ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai daugiabučio įgaliotinio patirties kontekste.

Šaltinis: 2015 m. 15min straipsnis apie Vilniaus savivaldybės kreipimąsi į prokuratūrą dėl administratorės „Šilėja“ veiksmų.

Praėjo daugiau nei dešimtmetis. Valdas Benkunskas tapo Vilniaus meru, o savivaldybės administracijai vadovauja Adomas Bužinskas. Mano, kaip daugiabučio gyventojų išrinkto įgaliotinio, patirtis rodo, kad 2015-ųjų retorika apie aktyvius piliečius šiandien tėra fasadas. Kai gyventojas ima realiai veikti – kelia klausimus dėl statybinių defektų, reikalauja iš statytojo vykdyti garantinius įsipareigojimus ir gina kaimynų interesus – jis staiga tampa ne savivaldos partneriu, o administraciniu taikiniu. Meras Valdas Benkunskas ir jo administracijos direktorius Adomas Bužinskas demonstruoja, kaip iš tikrųjų atrodo jų požiūris į pilietinį aktyvumą: kol giri – esate partneriai, kai imate reikalauti – esate priešas.

Absurdiški reikalavimai įgaliotiniui ir grasinimai baudomis – tiesioginis Adomo Bužinsko rankraštis

Konflikto pradžia buvo konkreti: pradėjau reikalauti iš statytojo šalinti statybinius defektus ir vykdyti garantinius įsipareigojimus. Kitaip tariant, dariau būtent tai, ką 2015 metais viešai skatino daryti pats Valdas Benkunskas – domėtis savo turtu, kontroliuoti atsakingus subjektus ir neleisti problemų nustumti po kilimu.

Tačiau vietoje aiškaus institucinio palaikymo gyventojų interesams prasidėjo tiesioginis spaudimas man, kaip visuomeniniais pagrindais veikiančiam įgaliotiniui. Iš manęs pradėta reikalauti techninės pastato dokumentacijos, audito, ekspertinių vertinimų, finansinių ataskaitų ir kitų duomenų, kurie savo pobūdžiu yra profesionalaus administratoriaus, techninio prižiūrėtojo, statybos eksperto ar dokumentų saugotojo funkcijos. Matydamas neteisėtus savivaldybės veiksmus, kreipiausi į teismą. Reakcijos greitai laukti nereikėjo – iškart kitą dieną gavau A. Bužinsko pasirašytą raštą su grasinimais tūkstantinėmis baudomis. Nedelsiau ir pateikiau šiuos grasinimus teismui. Teismas užblokavo savivaldybės administracijos reikalavimus, iki teisme bus išnagrinėta byla.

Adomas Bužinskas, kaip patyręs valstybės tarnautojas, puikiai supranta, kad gyventojų įgaliotinis nėra nei inžinerinių tyrimų laboratorija, nei dokumentų saugykla. Vis dėlto jis sąmoningai siunčia reikalavimus toliau ir prie jų prideda asmeninių administracinių baudų grėsmę. Tai nėra biurokratinė klaida – tai apgalvota taktika. Susidaro absurdiška, bet tyčinė situacija: žmogus, pradėjęs reikalauti atsakomybės iš statytojo, pats yra užspaudžiamas administracinio aparato.

Man susidarė vaizdas, kad Savivaldybė pradeda atstovauti ne vilniečius, o stambų NT vystytoją, kuris atsisako šalinti ryškius statybinius defektus (viena iš jų – vandens prasiskverbimas į elektros skydinę, į liftų šachtas ir kt.).

Mero Valdo Benkunsko izoliacija: slepiasi už Adomo Bužinsko ir „susitarimų“ kultūros

Tikėdamas mero deklaruojamomis vertybėmis, asmeniškai kreipiausi į Valdą Benkunską. Tikėjausi konstruktyvaus miesto vadovo dėmesio, tačiau susidūriau su siena.

Iš Adomo Bužinsko pasirašyto rašto matyti, kad tiesioginis susitikimas su meru Valdu Benkunsku šiuo klausimu nėra atveriamas. Tokiu būdu, mano vertinimu, V. Benkunskas faktiškai atsiriboja nuo nepatogių gyventojų ir slepiasi už savo administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko nugaros.

Gyventojų įgaliotinis nukreipiamas į administracinį malūną, kuriame būtent A. Bužinsko vadovaujama administracija sprendžia, ar, kaip ir kokia forma į problemą bus reaguojama. Toks modelis leidžia merui išvengti tiesioginės atsakomybės: V. Benkunskas nori būti matomas tada, kai galima kalbėti apie aktyvius gyventojus ir gražius pažadus, tačiau dingsta tada, kai reikia atsakyti už tai, kaip tie pažadai realiai įgyvendinami.

Per pažįstamų ratą aiškinantis, kodėl meras Valdas Benkunskas nereaguoja, gavau atvirą „draugišką patarimą“: pas merą Valdą Benkunską nepateksi, prieiga uždaryta, reikia eiti pas Adomą Bužinską ir „susitarti“. Šio neformalaus epizodo negaliu pateikti kaip dokumentais įrodyto fakto, todėl tai įvardiju kaip savo asmeninę patirtį ir vertinimą, o ne kaip teiginį apie konkretų neteisėtą susitarimą. Tačiau pats signalas, mano akimis, yra nepaprastai aiškus.

Visi, kas nors kiek pažįsta lietuviškos nomenklatūros ir postsovietinės biurokratijos užkulisius, puikiai supranta, ką reiškia šitas kodinis kvietimas „eiti pasitarti“ už uždarų durų. Mano vertinimu, viešojo administravimo klausimai neturi būti stumiami į neformalių pokalbių ir asmeninių priėjimų zoną.

Aš į tokius žaidimus nesileidžiu. Mano pozicija yra vieša, rašytinė ir teisinė. Jei savivaldybė mano, kad jos reikalavimai teisėti, tegul tai pagrindžia teisės aktais ir motyvais. Jei gyventojų įgaliotinis reikalauja iš statytojo vykdyti garantinius įsipareigojimus, jis neturi būti naikinamas vien dėl to, kad atsisako tylėti.

Pavojingas precedentas visam Vilniui: Valdas Benkunskas ir Adomas Bužinskas naikina pilietinį aktyvumą

Šis atvejis seniai peraugo vieno daugiabučio ribas. Tai sisteminis signalas, kurį siunčia pats miesto meras Valdas Benkunskas ir jo administracijos direktorius Adomas Bužinskas. Tai – jų sąmoningai kuriamas mechanizmas, kaip susidoroti su nepatogiais įgaliotiniais.

Meras Valdas Benkunskas viešai skatina gyventojus būti aktyvius, bet realiai aktyvus gyventojas negali pasiekti miesto vadovo – jo kelias yra sąmoningai užblokuotas administracijos. Administratorius Adomas Bužinskas kelia įgaliotiniui reikalavimus, kurie yra neįmanomi paprastam žmogui, ir grasina baudomis. Tai nėra atsitiktinumas – tai apgalvota sistema, skirta užgniaužti bet kokį nepriklausomą gyventojų aktyvumą.

Žinutė bendruomenėms aiški: tylėkite, mokėkite sąskaitas ir nekelkite bangų. Nes jei tapsite aktyvūs, jei pradėsite reikalauti iš statytojo vykdyti garantinius įsipareigojimus ir ginti gyventojų interesus, būsite užversti reikalavimais, kurių negalite įvykdyti, ir jums bus grasinama baudomis. Tai – Valdo Benkunsko ir Adomo Bužinsko būdas naikinti pilietinį aktyvumą Vilniuje.

Tokia praktika atgraso žmones nuo pilietinio aktyvumo. Ji siunčia aiškų signalą, kad aktyvumas Vilniuje kainuoja laiką, sveikatą, pinigus ir riziką būti sunaikintam administracinio aparato, o už pasyvumą nebūsi baudžiamas.

Mano atviri klausimai

Mere Valdai Benkunskai,

• ar žinote, kad Jūsų vadovaujamoje savivaldybėje gyventojų išrinktas įgaliotinis, pradėjęs reikalauti iš statytojo vykdyti garantinius įsipareigojimus ir šalinti defektus, susiduria ne su instituciniu palaikymu, o su sąmoningu administraciniu spaudimu ir baudų grėsme?

• ar Jūs asmeniškai matote tokius gyventojų kreipimusis, ar sąmoningai leidžiate Adomui Bužinskui juos užblokuoti?

• ar 2015-ųjų pažadai dar galioja, ar šiandien aktyvumas Jūsų mieste yra naikinamas administraciniu spaudimu – ir ar tai darote sąmoningai?

Administracijos direktoriau Adomai Bužinskai,

• kokiu teisiniu pagrindu, priešingai sveikam protui, gyventojų įgaliotiniui keliate reikalavimus, kurie yra profesionalaus administratoriaus, eksperto ir dokumentų saugotojo funkcijos?

• kodėl sąmoningai blokuojate gyventojo prašymą tiesiogiai pasiekti merą Valdą Benkunską?

• kodėl žmogų, pradėjusį reikalauti iš statytojo vykdyti garantinius įsipareigojimus, užuot palaikę, naikinate reikalavimais, baudų grėsme ir spaudimu?

• ir svarbiausia – kodėl Jūs, nepaisydami teismo aiškaus sprendimo, kad aš, Evaldas Jablonskas, nesu administratorius ir neteikiu tokių paslaugų, o esu teisėtai išrinktas gyventojų atstovas, toliau grasinate man baudomis? Ar teismo nutarimai jums nieko nereiškia?

Vilnius turėjo tapti modernia vakarietiška sostine. Tačiau tikrasis savivaldos testas prasideda ne tada, kai gyventojas giria valdžią. Tikrasis testas prasideda tada, kai jis pradeda kelti nepatogius klausimus, reikalauti atsakomybės iš statytojo ir ginti bendruomenės interesą.

Mano patirtis rodo, kad šiandien Vilniuje už tokį aktyvumą Valdas Benkunskas ir Adomas Bužinskas verčia mokėti labai didelę kainą. Jie nėra savivaldos partneriai – jie yra tie, kurie naikina nepatogius piliečius.

Tai yra mano vieša pilietinė pozicija, paremta patirtimi, raštais ir savivaldybės veiksmų seka; jeigu mano išvados netikslios, Valdas Benkunskas, Adomas Bužinskas ir Vilniaus miesto savivaldybė gali tai paneigti paprastai – viešai, raštu ir argumentais.

Susiję tekstai

Ar verta pirkti butą iš „Citus“? Viešas klausimas Mindaugui Vanagui dėl užliejamo požeminio parkingo – apie nuo 2023 metų fiksuojamą vandens patekimą į „Citus“ projekto požeminį parkingą.

Kai savivaldybė daugiabučio įgaliotinį prilygina administratoriui – apie tai, kaip Vilniaus savivaldybė daugiabučio įgaliotinį vertina kaip administratorių ar pastato valdytoją.

VVTAT – vartotojų gynėja ar dar viena biurokratinė siena? – tekstas apie VVTAT nagrinėtą vartojimo ginčą, įgaliotinio statusą ir institucinius dokumentų reikalavimus.

Grįžti į ciklo puslapį