Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pati sugalvojo mano prašymą – ir pati į jį atsakė
Paskelbta: 2026-09-18 · Autorius: Evaldas Jablonskas
Dirbtiniu intelektu sukurta simbolinė redakcinė iliustracija apie Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę ir jos atsakymą į Evaldo Jablonsko pateiktus klausimus. Iliustracija nėra dokumentinė konkretaus įvykio nuotrauka.
Kartais valstybės institucijų atsakymai stebina ne tuo, kad jie formalūs ar biurokratiški. Kartais stebina tuo, kad institucija oficialiame dokumente atsako ne į tai, ko jos buvo klausiama.
Būtent taip nutiko man bendraujant su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir Seimo kontroliere Erika Leonaite.
Keturi konkretūs klausimai prieš publikaciją
2026 m. rugpjūčio 17 d. kreipiausi į Seimo kontrolierių įstaigą dėl rengiamos publikacijos „UAB „Prokuratūra“: kai bendruomenės gynimas prilyginamas nusikaltimui“.
Laiške aiškiai nurodžiau, kad prieš publikuodamas straipsnį noriu suteikti Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei galimybę pateikti savo poziciją.
Nerašiau, kad prašau pakartotinai nagrinėti mano skundą.
Nerašiau, kad prašau pakeisti ankstesnį Seimo kontrolierės sprendimą.
Nerašiau, kad prašau dar kartą įvertinti visą ginčą su Generaline prokuratūra.
Pateikiau keturis konkrečius klausimus.
Pirmiausia klausiau, kodėl mano skundas buvo vertinamas kaip prašymas tikrinti prokuroro tarnybinę atsakomybę, nors iš tikrųjų prašiau įvertinti Generalinės prokuratūros atsakymų išsamumą, motyvavimą, institucinio veikimo nuoseklumą ir galimą biurokratizmą.
Taip pat klausiau, ar Seimo kontrolierė atskirai vertino, ar Generalinės prokuratūros atsakymų neišsamumas, esminių klausimų neatsakymas arba ankstesnių argumentų kartojimas galėtų būti laikomi biurokratizmu.
Trečias klausimas buvo dar paprastesnis: kaip buvo nustatyta, kad Generalinė prokuratūra pateikė išsamų atsakymą, jeigu Seimo kontrolierė atsisakė nagrinėti mano skundą ir pati nevertino, ar prokuratūros atsakymas buvo motyvuotas ir ar juo atsakyta į mano skundo esmę?
Galiausiai paklausiau, kokia nepriklausoma institucija apskritai gali įvertinti galimą Generalinės prokuratūros biurokratizmą ir jos atsakymų išsamumą, jeigu Seimo kontrolieriai tokio skundo nenagrinėja.
Tai nebuvo sudėtingi ar dviprasmiški klausimai.
Atsakymo teko sulaukti jau po publikacijos
Laiške prašiau atsakyti iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. 12 val., nes poziciją ketinau pateikti rengiamame straipsnyje.
Atsakymo iki nustatyto termino negavau.
Straipsnis buvo paskelbtas.
Tačiau 2026 m. rugsėjo 14 d., beveik po mėnesio nuo mano kreipimosi, gavau oficialų Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės pasirašytą raštą.
Jo pavadinimas:
„Dėl gautos papildomos informacijos (Nr. 5D-2026/2.1-1026)“.
Jau pats dokumento pavadinimas nustebino.
Aš neteikiau jokios „papildomos informacijos“.
Aš prašiau pateikti poziciją prieš publikaciją ir uždaviau keturis klausimus.
Tačiau dar įdomiau pasidarė perskaičius patį dokumentą.
Mano prašymas oficialiame dokumente tapo kitu prašymu
Seimo kontrolierės rašte mano kreipimosi esmė apibūdinta taip:
„Kreipimesi Seimo kontrolierės prašote dar kartą pateikti poziciją dėl Skunde nurodytų aplinkybių.“
Bet būtent to aš neprašiau.
Mano laiške buvo aiškiai parašyta:
„Prieš publikuodamas straipsnį noriu suteikti Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei galimybę pateikti savo poziciją.“
Po šio sakinio sekė keturi konkretūs klausimai.
Taigi susidarė gana keista situacija.
Aš parašiau vieną prašymą.
Seimo kontrolierės oficialiame dokumente jis buvo perrašytas į kitą.
O tada buvo atsakyta būtent į tą kitą, pačios institucijos suformuluotą prašymą.
Erika Leonaitė atsakė į tai, ko jos neprašiau
Didelė Seimo kontrolierės atsakymo dalis skirta aiškinti, kad 2026 m. birželio 25 d. jau buvo priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti mano ankstesnį skundą ir kad pakartotinai jis nebus vertinamas.
Rašte teigiama, kad ankstesniame sprendime jau buvo išsamiai paaiškinti motyvai ir galimi mano teisių gynimo būdai.
Tačiau aš neprašiau pakartotinai vertinti skundo.
Aš klausiau visai ko kito.
Kodėl mano skundo esmė buvo interpretuota kaip prokuroro tarnybinės atsakomybės klausimas?
Ar buvo vertintas galimas biurokratizmas?
Kaip galima konstatuoti, kad Generalinės prokuratūros atsakymas buvo išsamus, jeigu skundas dėl jo išsamumo iš esmės nebuvo nagrinėtas?
Ir kas tuomet apskritai gali nepriklausomai įvertinti tokį institucijos elgesį?
Į šiuos klausimus aiškių atsakymų rašte nėra.
„Jūs turite teisę turėti kitokią nuomonę“
Ypač dėmesį atkreipė viena Seimo kontrolierės formuluotė:
„Jūs turite teisę turėti kitokią nuomonę apie tai, kas yra ir nėra skundai viešojo administravimo srityje.“
Bet mano klausimai nebuvo vien mano „kitokia nuomonė“.
Aš prašiau paaiškinti konkretų Seimo kontrolierės sprendimo loginį prieštaravimą.
Jeigu skundas dėl Generalinės prokuratūros atsakymo išsamumo nenagrinėjamas, kaip tuo pačiu galima konstatuoti, kad tas atsakymas buvo išsamus?
Tai nėra skonio ar nuomonės klausimas.
Tai klausimas apie paties sprendimo argumentaciją.
Tačiau vietoj tiesioginio atsakymo gavau paaiškinimą apie Seimo kontrolieriaus kompetencijos ribas ir teiginį, kad galiu turėti kitokią nuomonę.
Institucija, kuri turi vertinti biurokratizmą, pati sukuria kitą mano kreipimosi turinį
Situacija būtų beveik komiška, jeigu nekalbėtume apie oficialią valstybės instituciją.
Žmogus pateikia keturis konkrečius klausimus.
Institucija oficialiame dokumente pakeičia jo kreipimosi esmę.
Tada atsako į pačios suformuluotą kreipimosi versiją.
O tikrieji klausimai lieka nuošalyje.
Dar paradoksaliau, kad kalbame apie Seimo kontrolierių įstaigą – instituciją, į kurią žmonės kreipiasi būtent tada, kai susiduria su galimu valstybės institucijų biurokratizmu, formalizmu ar netinkamu administravimu.
Šiuo atveju man teko susidurti su labai paprastu klausimu: kaip pavadinti situaciją, kai oficialus atsakymas rengiamas ne pagal tai, ką žmogus iš tikrųjų parašė, bet pagal tai, ką institucija nusprendė, kad žmogus neva turėjo omenyje?
Dar ir pamokymas pabaigoje
Rašto pabaigoje Seimo kontrolierė Erika Leonaitė rašo:
„Tikimės, kad pateiktas paaiškinimas padės Jums tinkamai suprasti Seimo kontrolieriaus įgaliojimų apimtį ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.“
Ši formuluotė atrodo ypač keistai po dokumento, kuriame taip ir neatsakyta į klausimus, kuriuos iš tikrųjų pateikiau.
Problema čia ne ta, kad nesupratau Seimo kontrolieriaus įgaliojimų.
Problema ta, kad Seimo kontrolierė neatsakė į keturis konkrečius klausimus apie savo pačios ankstesnio sprendimo argumentaciją.
Dar daugiau – prieš atsakydama mano kreipimąsi oficialiame dokumente pavertė kitu kreipimusi.
Klausimas lieka labai paprastas
Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės neprašiau dar kartą nagrinėti mano skundo.
Prašiau pateikti jos poziciją ir atsakyti į keturis klausimus prieš publikaciją.
Atsakymo laiku negavau.
Beveik po mėnesio gavau oficialų dokumentą, kuriame mano kreipimosi esmė jau buvo kitokia nei mano išsiųstame laiške.
Tada buvo paaiškinta, kodėl nebus daroma tai, ko aš net neprašiau daryti.
Todėl po šio atsakymo man liko dar vienas klausimas.
Jeigu Seimo kontrolierė oficialiame dokumente gali pati suformuluoti kitokį žmogaus prašymą ir tada pati į jį atsakyti – kas tokį administravimą turėtų kontroliuoti?
Susiję straipsniai
UAB „Prokuratūra“: kai bendruomenės gynimas prilyginamas nusikaltimui
VVTAT – vartotojų gynėja ar dar viena biurokratinė siena?
Kai savivaldybė daugiabučio įgaliotinį prilygina administratoriui
Aš – „valstybės priešas“ Lauryno Kasčiūno akivaizdoje
Šio straipsnio diskusija vyksta „Facebook“ puslapyje „Daugiabučio įgaliotinio užrašai“.